- begališkas
- begãliškas, -a adj. (1)
1. MT42 neturintis pabaigos.
2. žr. 2 begalinis 4: Idant savo gerybę, išmintį ir sylą begališkąją ... žmonėms apreikštų MT44.
begãliškai adv., begališkaĩ: Begãliškai toli Plng. Begãliškai noriu valgyti Rm. Jis begališkaĩ piktas, negaliu subūti Alk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
